Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2007

Įst og frišur eša tortryggni og hernašur

Var aš velta žvķ fyrir mér afhverju mašur fęr nettan hroll žegar Björn Bjarnason byrjar aš višra hugmyndir sķnar um ķslenskan her. Reyndar heitir žaš į pappķrnum bętt öryggisgęsla eša varališ lögreglu. Björn viršist hKonunglegi herinnafa ungur fest sig ķ einhverri žrįhyggju kaldastrķšsįranna og kemst ekki žašan yfir į akra įstar og frišar, žó flestar ógnanir sem stešja aš Ķslandi séu horfnar (nema e.t.v. žįtttakan ķ Ķrakshernaši). Benjamķn Eirķksson sagši um föšur hans (Bjarna Benediktsson), sem eflaust var mörgum góšum gįfum gefin, aš hann hafi veriš afskaplega tortrygginn mašur. Hef trś į aš žetta eigi einnig viš um Björn Bjarnason. Žetta samhengi sem almenningur skynjar gerir hugmyndir hans frįhrindandi.

Žaš er ekkert aš žvķ aš hugsa śt og meta višbrögš viš mismunandi ógnunum og helst aš slķkt mat sé unniš ķ ljósi alžjóšasamninga og af hlutašeigandi stofnunum en ekki bara pólitķsku umboši stjórnmįlamanns. Viš höfum ekkert aš gera viš hernašarhyggju Björns Bjarnasonar. Hann veršur aš eiga žaš ķ sķnum villtustu draumum aš sį dagur komi aš hann skoši heišursvörš meš Georg Lįrusson og Harald Jóhannessen śniformaša sitthvoru megin. Žetta er bara framtķšarsżn sem aš į ekki samleiš meš žjóšinni. Ķhaldssömum stjórnmįlamönnum finnst hugmyndin um her vera samtvinnuš vęntingum um einhvers konar festu ķ skipan žjóšmįla. Vandinn er bara sį aš ógnanirnar į žessum tķmapunkti eru žess ešlis aš rétt er aš taka žessum hugmyndum meš hśmor. Lķka spurning hvort tortryggni og hernašarhyggja sé einhver lausn eša hvort hśn gefi ekki bara af sér frekari žróun ķ įtt aš ofbeldiskenndu samfélagi.


Hangir allt į sömu spķtunni?

Sennilega er frelsiš, žaš aš vera śthlutaš valdinu aš eiga val, stęrsta gjöf Gušs. Žaš sem meira er aš hann viršist ętla okkur aš fara vel meš žetta vald, žannig aš afleišingarnar af gjöršum okkar verši til góšs fyrir sįl, lķkama og lķfrķkiš ķ heild. Į hvaša forsendum tökum viš įkvaršanir? Bara af žvķ aš ég vil verša meiri ķ dag en ķ gęr, žį hegg ég skóginn eša stķfla lękinn. Hugsa ég eitthvaš um lķfsskilyrši komandi kynslóša eša hvernig mitt framlag getur haft įhrif į umhverfi og samfélag? Į Ķslandi eru lķfskjör žannig aš viš eigum alveg aš geta leyft okkur aš hafa hefšir, menningu, sišferši og mannlķf sem aš er skemmtilegt og skapandi. Aš viš žorum aš lifa fyrir fleira en framleišslu į kjöti, fiski og įli. paradise

Viš óttumst skortinn, en mišaš viš alla neysluna žį getum viš sett hluta af veltunni ķ aš bęta innviši samfélagsins. Aš fęra okkur frį žvķ aš meginafl žjóšarinnar og efnahagsstjórn snśist um hrįfrumframleišslu į matvęlum og mįlmum ķ įtt aš hugviti og sköpun. Žar getum viš lęrt af fręndum vorum Finnum, sem nżttu vel markašstękifęri og menntunarmöguleika sem opnušust meš inngöngu ķ Evrópusambandiš. Ķslendingar viršast vera fastir į einhverri "sķldarvertiš". Hvaš tryggir okkur gjaldeyrir fram aš nęstu jólum? Hvaša įlver žarf aš vera komiš ķ byggingu žegar hęgir į framkvęmdum viš Kįrahnjśka?

Eiga menningarsjśkdómar heimsins og umhverfisvandamįl eitthvaš sameiginlegt? Mį rekja ójafnvęgi ķ mannslķkama og nįttśru til sama vandans, aš gręšgin sé sterkara afl en kęrleikurinn? Aš viš öxlum ekki žį įbyrgš sem okkur hefur veriš śthlutuš, aš lifa lķfinu į gjöfulan og nęrandi hįtt, ķ staš žess aš vera sjįlflęg ķ leit aš stundargróša? Ķ gegnum aldir var žaš rķkjandi višhorf aš Guš tryggši jafnvęgi ķ nįttśrunni og tilvist allra tegunda. Nś lifum viš ķ heimi žar sem ójafnvęgi vistkerfa stušlar aš örum śtdauša tegunda og minnkandi lķffręšilegum fjölbreytileika. Guš ętlar ekki aš sjį um žetta, heldur leggur įbyrgšina hjį žér og mér, aš nżta frelsiš til aš skapa framtķš ķ sįtt viš ešli manns og nįttśru. Žaš er įnęgjulegt verkefni. 


Senn fer voriš į vęngjum ...

Er aš leika mér lķtillega ķ hrossarękt. Rękta vindótt og įlótt, meš "sebralķnum" į fótunum. Grįsprengt fax og tagl. Dökkur įll eftir baki og dekkri litur į fótum og į höfši. Žetta er ķ žremur śtgįfum ķ grunnlit. Ljósrautt, bleikt og móįlótt. Ķ fyrra seldi ég stóšhest, Lokk frį Gullberastöšum til Austurrķkis. Nś, eins og gengur žį hefur mašur įhuga į aš frétta af hvernig žessum vinum manns gengur aš spjara sig sem heimsborgarar į erlendri grundu. Žvķ pikkaši ég nafniš hans inn į leitarvél og rakst žį į mešfylgjandi mynd žar sem aš hann viršist bara nokkuš montinn ķ Austria.

Ég į einn ógeltan undan honum og  meri sem aš er lķka vindótt. Hann heitir Toppur frį Stafafelli. Sį gęti veriš arfhreinn vindóttur. Sķšan į ég meri sem aš heitir Hęra frlokkur1į Stafafelli, sś er lķka vindótt bįšum megin frį og gęti veriš arfhrein. Til aš auka enn lķkurnar į aš eignast arfhreinan vindóttan stóšhest ętla ég aš leyfa žessum tveimur aš hoppa saman einhverja vornótt upp ķ Vķšinesi, žar sem žau dvelja um žessar mundir. Žį vęri Mendel įnęgšur meš mig.

Žaš er mikil speki ķ žvķ aš liturinn einn dugi ekki til aš bśa til gęšing. En Lokkur er meš fyrstu veršlaun fyrir byggingu og allt til fyrirmyndar ķ hęfileikum, nema aš žaš vantar skeiš. Liturinn gerir mikiš fyrir hestinn, žannig aš hann vekur athygli.


Flottir fręndur fermast

Sonur minn Ólafur Orri fermdist ķ dag. Frįbęr dagur. Athöfnin var ķ Lįgafellferming 004skirkju kl. 13:30 og veislan ķ Perlunni klukkan 15:30. Žetta var allt svo ljśft, fagurt og skemmtilegt. Veislan var haldin meš fręnda hans Arnari Žór (systrasynir) sem fermdist į Seltjarnarnesi ķ morgun. Žeir hafa alltaf veriš bestu vinir, ólķkir en sérlega samrżmdir. Bśin aš bralla margt meš žeim um dagana. Žeir eu flottastir. Stoltur af žessum körlum!


Heilbrigšiskerfi og veikindakerfi

Žaš vekur nokkra athygli aš engin flokkur er meš nżjungar eša įherslubreytingar sem snerta almannatryggingar eša heilbrigšiskerfiš. Allavega hefur žaš ekki fengiš athygli fjölmišla. Žessi mįlaflokkur er žó stęrsti śtgjaldališurinn ķ rķkisbśskapnum. Hef haft žį skošun til nokkurra įra aš žaš eigi aš umbuna fólki fyrir heilbrigši og heilsueflingu, ekki sķšur en sjśkdóma og veikindi. Nś er kerfiš hvetjandi į aš fólk sanni lasleika sinn og örorku til aš fį greišslur śr opinberum sjóšum. Žannig gildir prinsip Saxa lęknis aš žeir séu lélegir sjśklingar, sem aš er aldrei neitt almennilegt aš. Žannig fęr t.d. "sjśklingur" borguš lyfin sķn, sem hefur nógu marga įhęttužętti hjarta- og ęšasjśkdóma. Til žess aš tryggja greišslu gęti dugaš aš byrja reykingar. 

HeilsudrykkurŽaš gęti veriš ęskilegt aš greina ķ sundur stefnu og rekstur heilbrigšiskerfis og veikindakerfis til aš ljóst sé hvar įherslurnar liggja. Annaš kerfiš byggir upp og styrkir einstaklinginn ķ įtt aš hįmarks heilbrigši, jafnvęgi og lķfsfyllingu, en hitt bregst viš žegar ójafnvęgi er fariš aš koma nišur į starfsemi. Žaš er žörf į nżjum hugmyndum og įherslum ķ heilsueflingu. Afhverju ekki aš gefa skattaafslįtt fyrir aš ganga į Esjuna? Į Ķslandi er hęgt aš bśa til heilbrigšiskerfi sem stendur undir nafni, meš įherslum į heilsueflingu. Bjóša upp į žjįlfun, męlingar og leišir sem vinna gegn margvķslegum menningarsjśkdómum. Slķkir sjśkdóimar eru lengi ķ žróun en veikindakerfiš grķpur ekki inn ķ atburšarįsina fyrr en aš insśliniš er hętt aš tempra blóšsykurinn eša aš kransęšin er oršin žaš stķfluš aš hjartavöšvinn lendir ķ sśrefnisskorti.

Viš höldum aš žessi mįl séu ķ góšum farvegi lękna og sérfręšinga. En žaš eru fįir sem aš hafa heiildarsżn og aušvitaš er stefnumörkun į žessu sviši hįpólitķsk. Ef viš ętlum aš setja alla milljaršana ķ hįtęknisjśkrahśs en leggjum ekki sömu rękt viš aš mešhöndla rót vandans, sem oft į tķšum mį rekja til lķfsmynsturs, žį eru įherslur meš öfugum formerkjum.Massagelegweb1

 


Tengsl įlfķknar og ójafnvęgis ķ žjóšarsįlinni

Ég er einn af žeim sem get skipt um skošun og skammast mķn ekkert fyrir žaš. Sumir myndu kalla žaš hringlandahįtt en ašrir sveigjanleika. Žó gildistengd višhorf og sišferši sem mašur ašhyllist fylgi manni trślega allt lķfiš, geta skošanir į mönnum og mįlefnum tekiš breytingum. Viš įkvešnar ašstęšur er eitt višeigandi, sem aš passar ekki ķ öšru samhengi. Žaš er gott aš eiga val og hafa sjįlfstjórn til aš nżta žaš skynsamlega. Ķslendingar eru bśnir aš setja mikiš af eggjum ķ įlkörfuna.  Af žeirri óvirkjušu fallorku sem eftir er žarf aš taka frį eitthvaš til framtķšar. Spurning hvort viš eigum ekki aš halda einhverju eftir til aš nżta į vistvęna einkabķla sem vonandi tekst aš žróa innan fįrra įra. Höfušborgin er žaš dreifš, aš erfitt er aš hafa góšar almenningssamgöngur og viš getum ekki endalaust ekiš um į orku frį daušum risaešlum.

Žaš er meš ólķkindum aš "įl" sé notaš sem hiš eina lausnarorš į vanda landsbyggšarinnar. Žaš viršast lķka vera sterk öfl sem vilja halda įfram aš auka žensluna, neysluhyggjuna og hreint śt sagt gręšgina ķ okkar įgęta landi. Fleiri įlver, įlver, įlver! En lķkt og manninum er žaš ętlaš aš melta eftir mįltķš,  sofa aš loknum degi, hvķlast aš loknu erfiši, žį žurfum viš aš upplifa slökun, nęringu og jafnvęgi ķ bland viš dugnaš, framkvęmdagleši og śthald. Fķklarnir gefa sér aldrei tķma, mešan žeir eru ķ neyslunni, til aš meta hvort žeir eru į réttri leiš. Žeir verša bara aš fį efniš sitt ķ eins miklum męli og eins hratt og mögulegt er. Viš žennan hóp žżšir ekki aš rökręša, žeir geta ekki skipt um skošun. Draumurinn um meira įl er oršiš tįkn um aš nż innspżting komi fyrir įframhaldandi ženslu, svo žaš žurfi nś ekki aš slökkva į gröfunum og frekar aš auka viš. Žvķ lķkt og ķ annarri fķkn žį žurfa skammtarnir alltaf aš verša stęrri. 

Žaš er merkilegt aš į sķšustu fimmtįn įrum höfum viš Ķslendingar oršiš heimsmeistarar ķ neyslu lyfjaPers2 sem ętlaš er aš hafa įhrif į mištaugakerfiš. Žaš eru žunglyndislyf, kvķšastillandi lyf, svefnlyf, róandi lyf, verkjalyf o.fl. Neysla żmissa eiturlyfja hefur einnig stóraukist og algengi örorku eykst meš hverju įrinu. Gęti hér veriš eitthvaš samfélagsmein, sem aš vert er aš skoša og breyta? Er lausnin fólgin ķ aš stórauka fjįrfaramlög til hįtęknisjśkrahśsa og lögreglu? Žaš skyldi žó aldrei vera aš viš hefšum gott af aš hęgja örlķtiš į taugakerfinu og neyslunni. Gera öllum mögulegt aš vera žįtttakendur ķ samfélaginu meš reisn og sóma. Huga betur aš stórfjölskyldunni, börnunum og žvķ aš rękta eigin garš. Žetta į viš um mig jafnt sem ašra. Žaš vęri gaman aš sjį aš įherslur žjóšarsįlarinnar vęru fjölbreyttari žegar talaš er um uppbyggingu og framfarir. Mįliš snżst ekki bara um ytri gęši s.s. steinsteypu og bķla, heldur lķka żmsar innri męlistikur, jafnvel hormón og bošefni.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš žrjś bošefni ķ heila rįši ašallega hvernig okkur lķšur. Dópamķn er tengt viš sterka glešitilfinningu og nautn, noradrenalķn viš virkni og orku, en serotónin viš slökun og jafnvęgi. Fķkn er tengd losun į dópamķni, tilraun til aš reyna aš halda veislunni įfram og framkvęmdaglešin byggir į noradrenalķni. Žannig hefur ķslensk žjóšarsįl tekiš śt śr orku og glešibrunnum en ekki lagt ķ jafnvęgissjóš. Sumir nį ekki aš fylgja eftir ķ kapphlaupinu og gefast upp. Held aš allir upplifi žann tķšaranda, aš tónar mannlķfsins gętu tekiš į sig fallegri liti. Žó žaš sé aušvitaš fyrst og fremst hver og einn sem aš er įbyrgur fyrir sķnu vali ķ lķfinu, žį spillir ekki aš velja fólk til įgyrgšar sem aš bošar eitthvaš form rómantķskrar jafnašarstefnu, sem žjóšin žarf į aš halda.

                    Hęgjum ašeins į trukkunum og höfum žaš huggulegt ...  smįstund!


Frelsi, jafnrétti og kęrleikur

Pólitķskir leišarvķsar eru misgóšir. Frelsi til athafna er drifkraftur grósku, mannlķfs og framfara. Žjóšfélag įn įherslna į jöfn tękifęri er sjśkt samfélag ķ bókstaflegri merkingu. Fólk deyr fyrr og hęrra hlutfall žegnana bżr viš óöryggi žar sem ójöfnušur rķkir. Taumleysi ķ neysluhyggju gefur af sér stéttaskiptingu og aukin ašstöšumun. Frį bśsetu minni ķ US man ég eftir tómleikanum ķ helgartilbreytingu margra sem fólst ķ rölti um stórmarkaši borgarinnar. Ķslenskt samfélag er aš žróast hratt ķ žessa įtt. Verša fyrir vonbrigšum meš aš geta ekki veitt sér allt heimsins glingur, strax, nśna.  income

Žaš sem aš er athyglisvert ķ žessu samhengi er aš žetta er aš stęrstum hluta sjįlfsprottiš vandamįl. Žvķ skorturinn er ekki raunverulegur eša lķkamlegur, heldur hafa auglżsingar frį morgni til kvölds gert okkur skilyrt ķ dansinum viš gullkįlfinn. Žį er aš nota žaš sem gerir okkur ęšri dśfum, rottum og mśsum. Viš höfum visku, vald, vilja, sjįlfstjórn og frelsi til aš velja žaš sem gefur okkur mesta įnęgju og lķfsfyllingu. 

Ég hef įtt žess kost ķ nokkur skipti į sķšustu vikum aš fara ķ matarboš žar sem hver og einn kemur meš sinn litla rétt sem nostraš hefur veriš viš og leggur til boršs. Hlįtur, rautt eša hvķtt vķn, skemmtilegar sögur, skošanamunur sem settur er fram af viršingu og fęr mann til aš vķkka śt sjóndeildarhringinn. Žetta er rķkidęmi öllu ęšra. Žaš eru nefnilega ekki bara andoxunarefnin ķ raušvķninu, sem gera žaš hollt, heldur miklu frekar įst og alśš mannlķfsins. 


Stafafell į Vķšidal allan

Į žessum oršum endar landamerkjalżsing Stafafells ķ Lóni ķ vķsitasķu Brynjólfs biskups Sveinssonar frį 1641. Vatnaskil voru ešlileg višmiš śt frį landnżtingu um mörk milli jarša, hreppa og sżslna. Žau mynda ķ ašalatrišum mörk Stafafells aš vestan viš Nes, noršan viš Fljótsdal og austan viš Įlftafjörš. Žessi mörk eru einnig hreppamörk og aš hluta sżslumörk. Engar heimildir eru uJokusargljufurm hver įkvaš eša hvernig hreppa- og sżslumörkin uršu til, en svo er ętlast til aš landeigendur Stafafells geti rakiš skżra og samfellda lżsingu į mörkum jaršarinnar allt til landnįms. Ķ sķšari vķsitasķum biskupa er ķtrekaš og endurtekiš aš Safafell eigi Kollumśla og Vķšidal.  Žessi hluti jaršarinnar liggur lengst frį byggš og var ķ haust śrskuršašur sem žjóšlenda af Hęstarétti. Rétturinn viršist ekki skilja ķ dómi sķnum til hvers  er veriš aš vķsa meš örnefnunum tveimur. Kollumśli er fjalllendiš milli Jökulsįr og Vķšidalsįr, samanber Kollumślaheiši sem liggur aš vatnaskilum. Austurhluti Kollumśla myndar vesturhlķšar Vķšidals, en eystri hluti dalsins myndast af hlķšum sem liggja aš vatnaskilum viš inndali Įlftafjaršar og Vķšidalsdrög liggja aš vatnaskilum viš Fljótsdal. Žessi lżsing passar viš lżsingu Sveins Pįlssonar śr feršum 1792-1794, en žar segir hann aš Kollumśli sé “hįtt fjall fjórar mķlur noršur af prestsetrinu Stafafelli og gengur austasta tota jökulsins fram į mślann”. Hér er vķsaš til žess aš Kollumśli liggi inn aš jökli sem er framan viš Geldingafell nįlęgt vatnaskilum. Ķ frįsögn Žorvalds Thoroddsens frį 1882 segir “Vķšidalur er fjalladalur upp af Lóni, milli Hofsjökuls aš austan og Kollumśla aš vestan. Dalurinn er alllangur 15-20 kķlómetrar alls”. Hann lżsir ferš sinni og aš rišiš hafi veriš “upp į hraunin upp af Vķšidalsdrögunum efstu. Žar sem Vķšidalsį fellur nišur af hįlsžrepinu er sameinar Hnśtu og Kollumśla er ķ henni foss ...”. Hér er glögg lżsing į žvķ hvernig Vķšidalur og Kollumśli sameinast upp į grżttum melum sem į Austurlandi nefnast “hraun”. Jafnframt samręmast žessar lżsingar og skilningur į örnefnunum skrifum Siguršar Gunnarssonar prófasts į Hallormsstaš, sem lżsir žessu svęši og mišhįlendi Ķslands. 

Nįkvęmari śtfęrsla  Upplżsing og įhersla į menntun varšaši leišina inn ķ nżja öld um aldamótin nķtjįn hundruš. Jafnframt voru sett lög um nįkvęma skrįningu landamerkja. Séra Bjarni Sveinsson prestur į Stafafelli skrįši nįkvęma lżsingu į mörkum jaršarinnar 1886, sem aš er samstķga lżsingu séra Jóns Jónssonar frį 1914. Jaršamörk voru sķšan samžykkt og uppįskrifuš af ašliggjandi jöršum, en aš sjįlfsögšu ekki aš noršan og austan žar sem aš ekki var hefš fyrir aš fį stašfestingu jarša ķ öšrum sżslum. Mörk jaršarinnar falla aš lżsingu į Kollumśla og Vķšidal hér aš ofan, vatnaskilum, hreppa og sżslumörkum. Séra Jón Jónsson var annįlašur nįkvęmnismašur og vandvirkur um alla skjalavörslu prestsetursins. Hann setti sig mjög vel inn ķ alla sögu jaršarinnar og svęšisins. Hann var tengdasonur séra Siguršar Gunnarssonar į Hallormsstaš sem var manna fróšastur um hįlendi Ķslands um mišja nķtjįndu öldina. Meš breytingum į lögum įriš 1907 veršur heimilt aš selja kirkjujaršir. Skömmu sķšar er įkvešiš aš leggja af prestsetur į Stafafelli. Ķ framhaldi sękir séra Jón Jónsson um aš kaupa jöršina. Skipašir eru matsmenn til aš gęta hagsmuna rķkisins og sala Stafafells ķ Lóni meš gögnum öllum og gęšum į 25.000 kr. er undirrituš af rįšherra įriš 1913. Rétt er aš taka fram aš hiš mikla fjalllendi jaršarinnar varš aldrei afréttur annarra en kirkjustašarins, hjįleiga į Stafafellstorfunni og fjallabżla. Žvķ er jöršin landfręšileg og söguleg heild. Žessa heild ber aš varšveita, óhįš žvķ hver er eigandi aš landinu.

                            

Seljandi og sękjandi  Įriš 2001 gerir Geir H. Haarde žįverandi fjįrmįlarįšherra eignarkröfur ķ mestan hluta jaršarinnar, hįtt ķ 300 ferkķlómetra. Žetta gerist tępum hundraš įrum eftir aš įšurnefndur rįšherra rķkisins hafši undirritaš samninginn um sölu jaršarinnar til séra Jóns. Į žessu tķmabili höfšu veriš geršir margir samningar, gerš fjallskil og greiddir skattar af jöršinni žar sem tilteknir lögašilar voru ętķš óvéfengdir eigendur landsins. Hluti af žessum samskiptum voru viš rķkiš, sem stjórnsżslulega višurkenndi margsinnis einkaeignarrétt į žvķ landi sem žaš hafši selt. Opinberir ašilar višurkenndu rétt landeigenda viš brśargerš, skįlabyggingar, nįttśruvernd, hreindżraveišar, mišhįlendisskipulag, ašalskipulag og stefnumörkun um heildaruppbyggingu jaršarinnar sem śtivistarsvęšis. Ķ greinargerš meš frišlżsingu į hluta jaršarinnar segir aš frišlandiš fylgi jaršamörkum Stafafells. Ljóst er aš af frišlżsingu hefši ekki getaš oršiš nema meš velvild eigenda landsins. Reyndar óttašist einn ašili aš frišlżsingin gęti fališ ķ sér tilhneigingu rķkisins til eignaryfirtöku og var žvķ sett įkvęši ķ samninginn um endurskošun aš tuttugu įrum lišnum. Aš žeim tķma lišnum óskušu landeigendur eftir endurskošun į frišlżsingunni en žvķ mišur hefur 103-0338_IMGrķkiš ekki stašiš viš frišlżsingarsamninginn frekar en sölusamninginn frį 1913. Ef rķkiš hafši įhuga į aš eignast landiš aš nżju, žį hefši veriš sęmandi aš óska eftir beinum višręšum viš landeigendur um möguleg kaup. Ķ staš žess er sótt aš žessu eina formi eignarréttar ķ landinu af rķkisstjórn sem hefur žį opinberu stefnu aš selja rķkisjaršir. Žaš mį įętla gróflega aš kostnašur rķkisins af mįlarekstri um eignarhald į umręddri jörš, sem žaš hafši įšur selt, nemi yfir tuttugu milljónum. Žar er mikill kostnašur ķ heimildaleit, til starfsmanna óbyggšanefndar, feršalög, vettvangsskošanir, mįlflutning fyrir óbyggšanefnd, hérašsdómi og hęstarétti, žar meš talin kostnašur dómara og verjenda. Eftir allan žennan mįlatilbśnaš rķkisins kemst Hęstiréttur upp meš aš tala um “žrętuland” ķ dómi sķnum. Žręturnar takmörkušust žó algjörlega viš ósvķfnar kröfur rķkisins. Engin hafši nokkurn tķma įšur efast um eignarrétt Stafafells į žvķ landi sem var dęmd žjóšlenda.

Landnįma eša mannréttindi   Mįlavafstur rķkisins og nišurstaša Hęstaréttar eru óskiljanleg. Žaš sem upp śr stendur er aš viš įkvöršun eignarréttar į landi er višhaldiš įkvešinni tegund af žjóšrembu sem felst ķ žvķ višhorfi aš ęšsti sannleikur um jaršeignir liggi ķ frįsögnum af landnįmi. Žvķ er žaš mikilvęgara viš įkvöršun eignarlands hvort og hverjir kveiktu elda eša fóru um meš kvķgur ķ taumi fyrir rśmum žśsund įrum, heldur en aš rķkiš virši eigin samninga um sölu lands. Hęstiréttur viršist fastur ķ aš elta skottiš į sjįlfum sér, sem rekja mį til Geirlandsdóms og fleiri dóma. Žvķ sitjum viš uppi meš dóm sem aš er ekki réttlįtur og langt frį žvķ aš vera rökréttur. Dregur ekki śr réttaróvissu heldur eykur hana. Stafafell skiptist nś ķ eignarland, frišland, žjóšlendu og einkaafrétt. Fyrir utan eignarlandshugtakiš žį er staša hinna mjög óljós. Landeigendur unnu mįliš fyrir hérašsdómi en töpušu žvķ fyrir Hęstarétti. Allir įhugamenn um textagerš geta skošaš žessa tvo dóma og kannaš hvorn žeir skilja betur. Flęši ķ rökfęrslum og tengsl žeirra viš nišurstöšu dómsins. Nišurstaša Hęstaréttar er; “Hvaš varšar land noršan og austan Jökulsįr var komist aš žeirri nišurstöšu aš ekki fengi stoš ķ eldri heimildum aš žaš hefši veriš innan landamerkja Stafafells fyrir gerš landamerkjabréfsins 1914”. Nišurstaša hérašsdóms var; “Meš hlišsjón af framangreindum gögnum og fyrirliggjandi upplżsingum um stašhętti, Sumar04 042gróšurfar og nżtingu, telur dómurinn aš įriš 1913 hafi kaupandi Stafafells haft réttmęta įstęšu til aš ętla aš žaš svęši sem lżst er ķ landamerkjabréfinu 1914 vęri fullkomin eign hans”. Ljóst er aš Hęstiréttur setti vafa um landnįmiš sem śtgangspunkt og tortryggir sķšan ašra žętti mįlsins sem benda til beins eignarréttar. Eignarsaga Stafafells ķ fleiri hundruš įr og sala rķkisins er afbökuš til aš bakka upp röksemdina um skort į heimildum um landnįm. Jafnvel er gengiš svo langt aš žjófkenna séra Jón Jónsson į Stafafelli. Žvķ er haldiš fram aš hann hafi śtfęrt mörk jaršarinnar mjög frjįlslega og komist žannig yfir stórt land. Žessi einstaki og óvęnti skilningur į eignarsögu Stafafells byggir ekki į neinum heimildum, en gefur Hęstarétti svigrśm ķ nišurstöšu sinni til aš dęma rķkinu rķflega helming lands (200 ferkķlómetra lands) sem rķkiš hafši įšur selt! 

 Fyrir nokkrum dögum hófst för meš žetta mįl til Mannréttindadómstólsins ķ Strassborg. Sex įrum eftir aš rķkiš kom fram meš sķnar įgengu kröfur, žurfa žinglżstir eigendur Stafafells aš fara meš mįliš nżja slóš ķ leit aš réttlęti. Ljóst er aš landeigendur hafa heišur aš verja og allt skal gert til aš hin landfręšilega og sögulega heild verši ekki sundurslitin. Jafnręšisregla hefur veriš brotin viš mešferš žessa mįls, žvķ margar jaršir meš mun veikari sögulegar heimildir um eignarrétt hafa veriš dęmdar eignarlönd. Stafafell sem kirkjustašur meš sķnar vķsitasķur, hefur óvenju mikiš af skjölum sem styšja beinan eignarrétt, įsamt samningnum um sölu rķkisins į jöršinni. Hin milda įsjóna hugtaksins “”žjóšlenda” er einungis pólitķskt śtspil, réttara er aš tala um “rķkislendur”. Samanber žį stašreynd aš fyrir liggja tillögur um aš rķkiš selji Landsvirkjun hluta af žjóšlendu į sušurlandi. Žaš er von okkar aš skilningur ķ Strassborg į réttindum einstaklinga snśist um eitthvaš bitastęšara en frįsagnir af eldstęšum og feršum meš kvķgur śr ķslenskum fornbókmenntum.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband